Lietuviai UK: nematoma gyvenimo emigracijoje pusė

Icon Geg 9, 2012

Žmonėms, nusprendusiems emigruoti, tenka viską pradėti iš naujo, kaip sakoma „nuo nulio“. Imigrantas turi susirasti naują darbą, naują gyvenamąją vietą, susigaudyti nepažįstamoje valstybinėje struktūroje, susikurti naują draugų ratą ir t.t. Tai tik maža dalis iššūkių, tenkančių imigranto daliai. Net jei viskas klojasi tarsi sviestu patepta, tai sukelia nemenką stresą, o susidūrus su nesklandumais gali apimti netgi depresija.

Lietuviai Anglijoje pirmiausia stoja akistaton su fizinio išlikimo problema: susirasti, kur gyventi, įsidarbinti, rasti darželį ar mokyklą vaikams. Kol žmonės užsiėmę tokiomis problemomis, psichologinis diskomfortas ignoruojamas. Tačiau patenkinus pagrindinius fizinio komforto poreikius ateina metas, kai iškyla adaptacijos proceso sukeltos problemos. Adaptacijos metu imigrantai patiria kultūrinį šoką, iškyla kalbos barjeras, išryškėja tradicijų skirtumai, juntama atskirtis nuo gimtųjų namų ir šeimos – visa tai daro neigiamą įtaką psichikai. Ypatingai tai jaučia lietuviai, emigravę į didžiuosius Anglijos miestus, tokius kaip Londonas, Birmingemas, Liverpulis, Bristolis ir t.t. Tokie didmiesčiai ypatingi tuo, kad juose gyvena vos ne visų pasaulio kultūrų atstovai, o toks įvairiakultūriškumas priimtinas ne kiekvienam lietuviui. Be to Anglijos didmiesčiuose gyvenimo tempas daug spartesnis nei lietuviai yra įpratę. Taigi, adaptacija užtrunka ilgiau ir būna sudėtingesnė. Taip pat daug psichologinio diskomforto sukelia faktas, jog imigrantams dažniausiai tenka dirbti darbus, neatitinkančius jų kvalifikacijos. Anglija tampa ypatingai nesvetinga tiems, kurie iš Lietuvos išvyksta vieni, palikę šeimą, ir – kaip dažniausiai nutinka emigracijos atveju – prispausti būtinybės uždarbiauti užsienyje. Tokiems žmonėms vienatvės, nepritapimo ir savirealizacijos stokos problemos smogia ypatingai stipriai. Lietuviai UK, stoję akistaton su tokiais išbandymais, kartais griebiasi laikinų priemonių emocinei pusiausvyrai atgauti: alkoholio, kitokių kvaišalų. Taip atsiranda antrinės psichinio pobūdžio problemos – priklausomybės ligos.

Adaptacijos laikotarpis ypatingai sudėtingas imigrantų vaikams. Vaikų psichika daug trapesnė nei suaugusiųjų, tad tokie dideli pasikeitimai, kaip persikėlimas gyventi į kitą šalį dažnai sukelia rimtų problemų. Visa tai lydi dar ir kitas beveik neišvengiamas stresas vaikų gyvenime – mokykla ir santykiai su bendraamžiais. Lietuviai Anglijoje susiduria su vaikų diskriminacijos mokyklose problema. Lietuvių vaikai ateina į angliškas mokyklas nepakankamai gerai mokėdami kalbą arba turėdami nebritišką tarmę, o tai tampa pretekstu būti užgauliojamu. Pasitaiko atvejų, kad vaikai būna užgauliojami ir dėl tautybės. Norėdami išvengti patyčių vaikai dažnai perima vietinės kultūros vertybes ir dažniausiai tai ne pavyzdiniai atvejai.

Laimei, kaip atsirado lietuviškos parduotuvės, finansų konsultantai, barai ir mokyklos, taip Jungtinėje Karalystėje ėmė rastis ir lietuviai psichologai, galintys padėti išspręsti psichologines imigrantų problemas. Lietuviai UK apie tokių psichologų teikiamas konsultacijas sužino vieni iš kitų ir vis dažniau apsilanko rūpindamiesi savo pačių bei artimųjų psichine sveikata. O tai yra raktas ir į fizinę gerovę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *