Kompostavimas atneša ir globalią, ir asmeninę naudą
Net nereikia turėti glaudžių ryšių su kaimu ir žemės ūkiu, jog žodis „kompostavimas“ būtų bent kartą girdėtas. Pradžiai paminėsiu, jog tai – natūralus organinių atliekų puvimass. Kaip šis procesas vyksta, kam reikalingas (iš pavadinimo aišku, jog nauda tikrai yra) ir net keletas praktinių patarimų – apie visa tai toliau ir skaitykite.
Plačiau domėtis kompostavimu vertėtų turintiems sodą ar daržą. Be visų gėrybių, kurias gauname kaip atlygį už įdėtą darbą, lieka įvairios atliekos – lapai, šakos, stiebai, nebetinkami naudoti vaisiai ir panašiai. Kai kam net nekyla klausimo, kur visa tai dėti – tam juk yra buitinių atliekų konteineriai arba galima viską palikti kur yra (!) – vis tiek supus. Save gerbiantis sodininkas/daržininkas surinks viską, kas netinkamo mėtosi ant žemės (galima dar ir iš virtuvės prigriebti vaisių ir daržovių žievelių, kiaušinių lukštų, kavos tirščių bei kitų organinių atliekų) ir nugabens viską į kompostavimo vietą. Tai gali būti tiesiog paprasta krūvelė, savadarbė medinė dėžė su keliais skyriais, o galbūt specialiai tam skirtas kompostavimo konteineris. Kompostavimo tarą laikyti ne per daug saulėtoje vietoje, bet ir ne visiškame pavėsyje ir aišku ten, kur savo buvimu (ilgu) netrukdytų. Dabar galima pradėti kompostuoti. Tai nereiškia, jog būsimo komposto komponentai gali būti sumetami kaip į šiukšlinę – tai nepatiks darbštiesiems mikroorganizmams, kurie, kaip iš chemijos bei biologijos turėtumėte žinoti, ir atsakingi iš organinių medžių suskaidymą į kompostinę žemę. Būtent tinkamas gyvenimo sąlygas minėtiems skaidytojams ( o tai yra tinkama temperatūra, reikiamas drėgmės kiekis bei pakankamai deguonies) jūs ir turite sukurti. Atkreipkite dėmesį į šiuos patarimus:
- Apatinis komposto sluoksnis turi būti iš stambių, lėtai yrančių medžiagų, pvz. medžių šakelių ar žievių – tai salygoja tinkamą oro bei drėgmės cirkuliaciją.
- Kompostuojama sluoksniavimo principu – skirtingų rūšių atliekos dedamos vieni ant kitų arba maišomos tarpusavyje.
- Komposto elementus reikia reguliariai perkasinėti.
Kokią naudą duoda kompostavimas?
- Jūs atsikratote nereikalingų, aplinką darkančių atliekų nemokamai (kai kalbama apie išlaidas, susidarančias dėl atliekų išvežimo bei jų laikymo);
- Po metų ar daugiau (priklausomai nuo kompostavimo būdo), atliekos virsta kompostu – žeme, prisodrinta augalams būtinomis medžiagomis. Pastarąją galite maišyti į kambariniams ar laukiniams auginti skirtą dirvožemį – sutaupysite, nes nereikės pirkti trąšų iš parduotuvės.
- Tai pliusas jums, kaip sąmoningam, apie žemę bei klimatą galvojančiam asmeniui: tos pačios atliekos, pūdamos kur nors pamestos, skleistų metano dujas, prisededančias prie visuotinio atšilimo pavojaus. Kompostuojant to išvengiama.
Kompostavimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau atneša akivaizdžiai teigiamus rezultatus. Jei jau naudojamės žemės teikiamomis gėrybėmis, raskime laiko ir noro padaryti bent kažką ir jos labui!
