Kaip fototapetai praskaidrina mano kasdienybę
Interjeras – viena tų sričių, kuri mane domina. Nors tam neskiriu krūvos pinigų, mėgstu tvarką, švarą ir neapsikraunu bereikalingais blizgučiais. Smagu sugalvoti ką nors tokio, kas priverstų pavadinti save genijumi. Kartais malonu atrasti ir kitų žmonių pasitelktus sprendimus. Žodžiu, mano kambariai nėra pernelyg įmantrūs, bet juose gausu protingų dalykėlių. Džiugu, kai funkcionalumą suderini su gražiu dizainu. Arba kai atrandi neįtikėtinai fantastiškus išvaizdos sprendimus. Vienas tokių – fototapetai.
Fototapetai puošia vieną miegamojo sieną, visą svetainę ir vieną darbo kambario-bibliotekos sieną. Mano planuose – superfantastiškas koridorius. Tik dar tiksliai nežinau, kokią atmosferą jame norėčiau sukurti. Artėjant šaltajam metų laikui būtų egzotiška koridorių paversti dykuma su kaktusais ar paplūdimiu su palmėmis. Ech, gal čia tiesiog atostogų noras taip reiškiasi… Tačiau dabar ne apie tobulo koridoriaus planus. Papasakosiu, kaip kilo idėja kiekvienam kambariui parinkti fototapetus. Pradėsiu nuo miegamojo.
Pagrindinė miegamojo funkcija? Lyg ir išsimiegoti, ar ne? Bet neslėpkim fakto, kad tai ir romantiška erdvė. Taigi, vietoje ko nors visiškai raminančio pasirinkau apšviesto naktinio tilto vaizdą. Nežinau, kodėl, bet pažiūrėjus į tuos tolumoje stūksančius pastatus, vandens platumas ir didingai stovintį tiltą, pasijuntu taip gerai, kad net sunku apibūdinti. Toks fototapetas nuramina, bet kartu nuteikia romantiškai. Atrodo, lyg su mylima moterim būtume ten, ant naktinio tilto, ir vaikščiodami jaukiai besišnekučiuotume. Dar viena gera žinia – ryte toks vaizdas padeda išlipti iš lovos. Ta tilto didybė sufleruoja man, kad gana gulėti, laikas keltis ir nuveikti šaunius darbus. Iš tiesų labai džiaugiuosi pasirinkimu. Žinoma, nesakau, kad toks tapetas būtų idealus kiekvienam. Juk žmonių skoniai skiriasi, nesvarbu, ar jie dėl to ginčijasi, ar ne.
Kaip jau minėjau, fototapetai puošia visas mano svetainės sienas. Tiesa, jos trys vienodos ir viena kitokia. Pradėsiu nuo pastarosios. Tai didelis kavos puodelio vaizdas. Šalia jo kavos pupelės. Ruda ir balta spalva gražiai suderintos. Galbūt kam nors toks sprendimas svetainėje ir nepatiktų, tačiau man jis padeda pasijusti lyg jaukioje kavinėje, atsipalaiduoti, pasimėgauti puodeliu kavos ar arbatos. Kitos trys sienos paprastesnės, bet vis tiek labai dailios. Nerėžiančios akies, bet ir nenuobodžios. Gali kilti klausimas, kodėl fototapetai parinkti visoms sienoms. Juk, pavyzdžiui, už sekcijos jų galėtų visai nebūti. Tačiau aš galvoju į priekį. Gal ateity įsigysiu kitą sekciją ir ji bus mažesnė. Arba apskritai šį baldą perkelsiu į kitą vietą. Kadangi visur gražūs fototapetai, nereikės galvoti, kaip paslėpus išryškėjusius sienos trūkumus ar neapklijuotas vietas. Žodis „elementaru“ nuskambėtų iš Šerloko Holmso lūpų.
Trečioji erdvė, kurioje karaliauja fototapetai, yra mano darbo kambarys-biblioteka. Tai nedidelė, bet jauki patalpa. Dailus tapetas – tik ant vienos sienos. Ir tai yra ne kas kita kaip… pasaulio žemėlapis! Galite pagalvoti, kad mano skonis keistas. Tačiau neskubėkite teisti. Manau, jog tokia dizaino apraiška verta dėmesio. Iš vienos pusės, tai funkcionalu ir lavina protą geografiniu požiūriu, iš kitos pusės tokie fototapetai gražiai atrodo, vandenis nurodanti melsva spalva neblaško, o ryškesnės žemynų ir šalių figūros suteikia gyvumo. Tokiu originaliu tapetu labai džiaugiuosi ir gaudau įkvėpimą, galvodamas, į kurį kampelį būtų smagu nuvykti įgyvendinus vieną ar kitą projektą.
Tikiuosi, kad mano namų pavyzdys įkvėps ir jus. Kai kurios idėjos kyla spontaniškai, kitos ateina po ilgų galvojimų. Jas gludini, tobulini, kol galiausiai priimi sprendimą ir imiesi veiksmų. Fototapetai man pasirodė kaip šis tas nerealaus. Jie padeda įgyvendinti nepaprastas interjero pertvarkas. Namai tampa kitokie. Juose pasidaro jaukiau, tiesiog miela būti. Ir žinote, ką pasakysiu? Kol baltame lape dėliojau šias mintis, įsitikinau, kad koridoriaus tikrai laukia pokyčiai. Einu dairytis, kokie fototapetai čia labiausiai tiktų.