Mažoji bendrija – nauja verslo forma
Mažoji bendrija populiarėja ne dienomis, o valandomis. Atrodo, kad tam populiarumui skatinti prisideda ne tik Ūkio ministerija bei žiniasklaida, vis dar plojanti rankutėmis dėl pradedančiųjų verslų sėkmės ir fenomeno, bet ir patys verslininkai. Jie vis dažniau pasirenka Mažąją bendriją, kaip pradinę verslo struktūrą.
Atkreipkite dėmesį, PRADINĘ… Galutinė Lietuvoje vis dar UAB arba AB, nes įstatinis kapitalas lietuviams asocijuojasi su atsakomybe ir įsipareigojimų vykdymu, tuo tarpu VšĮ – schema pinigams plauti, o apie MB dar konkretesnės nuomonės nėra. Po truputį aiškėja tik tai, kad Mažoji bendrija yra tarpinis variantas įmonės gyvavime, kuris trunka 1-3 metus – tol, kol pasiekiamas tas ribinis darbuotojų (apdraustųjų SODROJE) skaičius – 10. Toliau viskas klostosi, kaip ir įprastai – MB reorganizuojama į UAB ir viskas, lietuviškas verslas įgauna pagreitį.
Valstybės politika irgi aiškėja – visi individualia veikla užsiimantys pavieniai verslininkai turėtų registruoti savo Mažąsias bendrijas. Niekas nieko neskubina, tik nuolatos primenama, kad patogiausia verslo forma jiems – Mažoji bendrija. Steigimas jos paprastas – nereikia įstatinio kapitalo, viskas sutvarkoma internetu per valandą, niekur nereikia eiti. Kai MB gauna dideles apyvartas, tampa PVM mokėtoja ir viskas – pamatas UAB jau paklotas. Kodėl Mažoji bendrija taip „stumiama“? Kodėl nepaliekama natūraliai atrankai verslo „džiunglėse“?
Atsakymas vienareikšmiškas – 20% (+15% pelno mokestis) mokesčių kas mėnesį yra geriau, nei skurdūs mokestėliai iš verslo liudijimus turinčių ar pagal individualios veiklos pažymą dirbančių asmenų. Valstybė sugeba surinkti tik labai mažą dalį mokesčių iš žmonių, kurie yra natūraliai linkę slėpti savo pajamas. VMI tai puikiai žino, todėl Mažoji bendrija, kad ir su supaprastinta buhalterine apskaita, jiems yra tikras lobis. Ne tik surenkami mokesčiai, bet dar ir susirenkamos baudos už aplaidžiai vedamą buhalteriją.
Mažosios bendrijos steigimas pritraukė ir buhalterinių paslaugų įmones, per kurias steigiama didžioji dauguma MB. Čia jau atskiras fenomenas, tačiau paminėti reiktų tik pačias pagrindines priežastis, dėl ko ši paslauga klesti. Stresas ir registracijos adresas. Steigiant įmones per buhalterinių paslaugų bendroves, sumažinamas streso lygis, nes steigėjui nereikia labai gilintis į visus procesus. Už komisinius padaroma tai, kas pirmą kartą steigiančiam verslą yra protu nesuvokiama. Registracijos adresas yra kita opi problema, ypač, kai verslą steigia jaunas žmogus, dar neturintis savo būsto, nenorintis įmonės registruoti tėvų namuose. Registracijos adresas suteikiamas pagrindiniuose miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, todėl galima pasirinkti, kuris regionas bus svarbesnis sumokamų mokesčių srityje.
Mažoji bendrija yra kažkuo panaši į Limited bendroves Didžiojoje Britanijoje, kurias paprasta ir nebrangu įsteigti ir valdyti.
