Kompostas sode: rekomendacijos ir praktiniai patarimai
Kompostavimas suvokiamas kaip natūralus atliekų perdirbimo procesas. Paprastai kompostas gaminamas sode ar nuosavoje sodyboje. Svarbiausius organinių medžiagų skaidymo darbus atlieka šiomis atliekomis mintantys įvairūs bestuburiai ir mikroorganizmai, pvz., vabalai, sliekai, erkės, šimtakojai ar sraigės. Dažniausiai kompostui naudojamos įvairios žaliosios sodo atliekos: sugriebti lapai, nupjauta žolė, krūmų šakelės, sveikų augalų liekanos ir t. t.
Komposto paruošimas nereikalauja nei specifinių žinių, nei sudėtingo darbo, todėl kompostuoti gali kiekvienas žmogus, norintis pasigaminti naudingų trąšų žemės ūkio darbams. Svarbiausia kompostavimo užduotis – į tinkamą vietą sukrauti atliekas, kurios bus veikiamos atitinkamos temperatūros ir gaus pakankamai deguonies bei drėgmės. Pridėjus naudingų mineralinių trąšų, yra gaunamas ekologiškas kompostas – vertinga medžiaga sodo gėlėms ir daržovėms.
Kompostavimo darbus rekomenduojama pradėti pavasarį arba vasaros pabaigoje-rudens pradžioje. Balandžio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai išsiskiria itin palankiomis oro ir dirvos sąlygoms. Kompostavimo vieta parenkama individualiai, tačiau dažniausias sprendimas – kiek nuošalesnė sodo vieta, saugoma nedidelio šešėlio (kompostas negali išdžiūti). Kompostuojama specialioje ant žemės paruoštoje vietoje (paprastai – duobėje) arba šiam tikslui pagamintuose konteineriuose. Pastarieji užima mažiau vietos, be to, čia geriau išsilaiko drėgmė ir lengviau pasiekiama pageidaujama temperatūra, todėl kompostas greičiau subręsta (paprastai – iki 1 metų).
Svarbiausios kompostavimo sąlygos yra tinkama temperatūra ir reguliariai atliekami vėdinimo darbai. Parengus vietą kompostavimui, ant pagrindo klojama augalinės kilmės danga, kurią sudaro įvairios šakelės, popierius ar piktžolės. Žalioji danga turi sudaryti 20 cm sluoksnį. Kitas sprendimas – kompostavimo vietos dugną padengti statmenomis plytomis, kurios užtikrina tinkamą oro cirkuliaciją kompostavimo metu. Kompostavimui būtina 50–60° C temperatūra ir tinkamas deguonies kiekis. Jei komposto temperatūra kyla, t. y. viršija 70° C, atitinkamai mažėja maistingųjų komposto medžiagų kiekis. Siekiant išvengti temperatūros augimo, kompostą reikia laistyti ir reguliariai maišyti. Žema temperatūra reiškia per didelį drėgmės kiekį (kompostą reikia dažniau vartyti) arba trąšų kokybei pavojingą atliekų sausumą (kompostą būtina laistyti).
Siekiant pašalinti komposte esančias neyrančias priemaišas, kompostuojamas atliekas reikia sijoti. Pilnai subrendęs kompostas yra sijojamas naudojant gana retą tinklą, kuris atskiria akmenukus, šakeles ir kitas neyrančias atliekas. Norint išgauti aukščiausios kokybės produktą, būtinas komposto tręšimas. Paprastai iš žolės ir lapų gaminamam kompostui trūksta kalio ir fosforo (tačiau pakanka azoto). Paruoštas kompostas gali būti įkasamas į dirvą arba paberiamas ant jos paviršiaus. Subrendęs produktas gali būti naudojamas tiek lauko, tiek kambario augalams.
