Lietuviai UK: nematoma gyvenimo emigracijoje pusė

Žmonėms, nusprendusiems emigruoti, tenka viską pradėti iš naujo, kaip sakoma „nuo nulio“. Imigrantas turi susirasti naują darbą, naują gyvenamąją vietą, susigaudyti nepažįstamoje valstybinėje struktūroje, susikurti naują draugų ratą ir t.t. Tai tik maža dalis iššūkių, tenkančių imigranto daliai. Net jei viskas klojasi tarsi sviestu patepta, tai sukelia nemenką stresą, o susidūrus su nesklandumais gali apimti netgi depresija.

Lietuviai Anglijoje pirmiausia stoja akistaton su fizinio išlikimo problema: susirasti, kur gyventi, įsidarbinti, rasti darželį ar mokyklą vaikams. Kol žmonės užsiėmę tokiomis problemomis, psichologinis diskomfortas ignoruojamas. Tačiau patenkinus pagrindinius fizinio komforto poreikius ateina metas, kai iškyla adaptacijos proceso sukeltos problemos. Adaptacijos metu imigrantai patiria kultūrinį šoką, iškyla kalbos barjeras, išryškėja tradicijų skirtumai, juntama atskirtis nuo gimtųjų namų ir šeimos – visa tai daro neigiamą įtaką psichikai. Ypatingai tai jaučia lietuviai, emigravę į didžiuosius Anglijos miestus, tokius kaip Londonas, Birmingemas, Liverpulis, Bristolis ir t.t. Tokie didmiesčiai ypatingi tuo, kad juose gyvena vos ne visų pasaulio kultūrų atstovai, o toks įvairiakultūriškumas priimtinas ne kiekvienam lietuviui. Be to Anglijos didmiesčiuose gyvenimo tempas daug spartesnis nei lietuviai yra įpratę. Taigi, adaptacija užtrunka ilgiau ir būna sudėtingesnė. Taip pat daug psichologinio diskomforto sukelia faktas, jog imigrantams dažniausiai tenka dirbti darbus, neatitinkančius jų kvalifikacijos. Anglija tampa ypatingai nesvetinga tiems, kurie iš Lietuvos išvyksta vieni, palikę šeimą, ir – kaip dažniausiai nutinka emigracijos atveju – prispausti būtinybės uždarbiauti užsienyje. Tokiems žmonėms vienatvės, nepritapimo ir savirealizacijos stokos problemos smogia ypatingai stipriai. Lietuviai UK, stoję akistaton su tokiais išbandymais, kartais griebiasi laikinų priemonių emocinei pusiausvyrai atgauti: alkoholio, kitokių kvaišalų. Taip atsiranda antrinės psichinio pobūdžio problemos – priklausomybės ligos.

Adaptacijos laikotarpis ypatingai sudėtingas imigrantų vaikams. Vaikų psichika daug trapesnė nei suaugusiųjų, tad tokie dideli pasikeitimai, kaip persikėlimas gyventi į kitą šalį dažnai sukelia rimtų problemų. Visa tai lydi dar ir kitas beveik neišvengiamas stresas vaikų gyvenime – mokykla ir santykiai su bendraamžiais. Lietuviai Anglijoje susiduria su vaikų diskriminacijos mokyklose problema. Lietuvių vaikai ateina į angliškas mokyklas nepakankamai gerai mokėdami kalbą arba turėdami nebritišką tarmę, o tai tampa pretekstu būti užgauliojamu. Pasitaiko atvejų, kad vaikai būna užgauliojami ir dėl tautybės. Norėdami išvengti patyčių vaikai dažnai perima vietinės kultūros vertybes ir dažniausiai tai ne pavyzdiniai atvejai.

Laimei, kaip atsirado lietuviškos parduotuvės, finansų konsultantai, barai ir mokyklos, taip Jungtinėje Karalystėje ėmė rastis ir lietuviai psichologai, galintys padėti išspręsti psichologines imigrantų problemas. Lietuviai UK apie tokių psichologų teikiamas konsultacijas sužino vieni iš kitų ir vis dažniau apsilanko rūpindamiesi savo pačių bei artimųjų psichine sveikata. O tai yra raktas ir į fizinę gerovę.

Siuntų pervežimas iš Londono į Lietuvą – ne problema

Daugelis mano pažįstamų Anglijoje gyvena jau daugelį metų. Iš Lietuvos išvažiavo tuoj pat kai gavo diplomus, mokslų baigimo pažymėjimus. Iš Lietuvos juos išvijo didžiulis nedarbas, perspektyvos nebuvimas. Dauguma jų įsikūrė Londone. Nusitiesė nematomi tiltai – Lietuva Londonas, anglija Lietuva. Kiekvieno jų paklausus ar jie nepasiilgsta Lietuvos, jie atsako kad ne. Kodėl? O todėl, kad jų gimtoji šalis yra kartu su jais, ta prasme kad Anglijoje yra įsikūrę jų vaikystės draugai, mokslo draugai, giminės, artimieji, draugai.

Nuo nepriklausomybės atgavimo iš Lietuvos emigravo arti pusę milijono lietuvių ir toliau emigracijos srautas neslūgsta. Kiekvieną savaitę iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių maršrutu Lietuva Londonas išvyksta pilni autobusai svetur laimės ieškančių žmonių. Emigravimas nenutrūkstamai vyksta jau daug metų ir kelia grėsmę ne tik Lietuvos ekonomikai, tačiau ir lietuvių tautos išlikimui.

Europos sąjungos šalis ištikus ekonominei krizei, judėjimas anglija Lietuva dar labiau suintensyvėjo. Į vieną pusę Lietuva Londonas vyksta žmonės, besitikintys surasti laimę ir svetimoje šalyje. Deja ne visiems pasiseka. Atgal, iš kitos pusės anglija Lietuva, grįžta tautiečiai nelabai laimingais veidais, dėl įvairių priežasčių taip ir neradę pasisekimo svečioje šalyje. Dažną slegia skolos artimiesiems, įdarbinimo agentūroms dėl nepavykusio įsidarbinimo. Kodėl savo laimės paieškoms dažnas renkasi kryptį Lietuva Londonas? Paprastai galvojama, kad labai dažnai žmonės emigruoja dėl ekonominių motyvų. Tai labai svarbi priežastis, tačiau specialistų nuomone yra dar ne viena emigracijos priežastis, tai socialinės- kultūrinės nuostatos, istorinė emigracijos patirtis, pilnavertis gyvenimo stilius. Daugeliui pavyksta prisitaikyti prie kitokio socialinio gyvenimo būdo. Žmonės, kurie emigravo pirmosios emigracijos bangos metu, daugelis jau įsitvirtino užsienio valstybėse. Didžioji dalis įsikūrė Anglijoje ir Airijoje. Iš jų is anglijos grįžo labai nedidelis procentas, todėl kad pirmiesiems nuvykusiems teko daug laisvų darbo vietų. Prasidėjus emigracijai pajudėjo ir siuntiniai i anglija. Siuntos i anglija suaktyvėdavo prieš didžiąsias lietuvių šventes, kadangi artimieji, likę Lietuvoje, savo giminaičiams siųsdavo tradicinių lietuvių maisto produktų, kurių užsienyje nusipirkti būdavo neįmanoma. UK LT maršrutą pasirinkę žmonės is anglijos tikėjosi labai daug. Jie važiavo aklai, į nežinią, nesirinkdami sąlygų. Lietuva Londonas išvažiavo patys aktyviausi žmonės, pasiryžę bet kam, užsispyrę savarankiškai kurti savo gyvenimą. Siuntos i anglija padėdavo emigrantams išgyventi. Dažniausiai siuntiniai i anglija pasiekdavo Londone įsikūrusius tautiečius. Po kurio laiko, kai emigrantai įsitvirtindavo, susirasdavo geriau apmokamus darbus, tada pajudėdavo siuntiniai is anglijos.

Iš Anglijos tautiečiai į Lietuvą atsiųsdavo įvairių prekių ir produktų, kurių paprastai Lietuvoje dar nebūdavo.

Neretai iš Lietuvos politikų mes išgirstame, kad nereikia sureikšminti emigracijos reiškinio. Valdžia visiškai negalvoja, kas bus su lietuvių tauta po keliasdešimt metų. Dar vienas labai svarbus dalykas, tik apie jį kol kas dar nėra daug kalbama. Lietuviams emigravus į kitas šalis, pasirodo, kad labai daug Lietuvos vaikų jau tapo emigracijos našlaičiais: išvykus tėvams, jie auga pas močiutes, senelius, giminaičius. Baigę mokyklas vaikai renkasi tėvų kelią – Lietuva Londonas. UK LT arba kitaip sakant is Anglijos į Lietuvą retas benorės grįžti. Apklausų duomenimis, daugiau nei du trečdaliai jaunimo norėtų išvažiuoti iš Lietuvos. Vieni sako, kad laikinai padirbėti, kiti nori išvykti iš Lietuvos visam laikui, kadangi susirasti darbą, įsigyti padorų būstą nėra lengva. Neretai žmonės išvažiuoja visai aklai, vadovaudamiesi sėkminga tautiečių patirtimi svečiose šalyse, net nepabandę įsikurti ir įsitvirtinti Lietuvoje.

Straipsnis parengtas užsakovo.

Mergvakarių organizatoriai GoCrazy eina į Anglijos rinką

Džiugu girdėti, kai lietuviai verslininkai ne tik verkšlena, kaip Lietuvoje blogai gyventi ir dirbti, bet ir stengiasi atrasti naujas rinkas bei pasiūlyti joms savo sukauptą patirtį. Dėmesį atkreipė visnas pranešimas spaudai apie tai, kad lietuviai mergvakarių ir bernvakarių organizatoriai eina į Jungtinės Karalystės rinką ir pradeda siūlyti savo paslaugas Londone. 5 metus GoCrazy dirbo Lietuvos rinkoje ir ištobulino keletą mergvakarių ir bernvakarių scenarijų, kuriuos pristatys šiek tiek adaptuotus Anglijos rinkai.

Anglijoje bernvakarių ir mergvakarių tradicijos yra gana senos. Bernakaris (angliškai stag party) buvo švenčiamas jau Viktorijos laikais, kai jaunasis ir jo pabroliai organizuodavo bendrą vakarienę prieš vestuves. Pats žodis STAG turi 2 reikšmes. Viena jų – elnio patinas – nelabai susijęs su šventėmis, tačiau kita raikšmė yra kaip pirštu į akį… Jaunuolis, kuris Viktorijos laikais į vakarėlį ateidavo nelydimas damos buvo vadinamas stag. Taigi, vakarėliai, kuriame dalyvauja tik vyrai be jokių damų buvo pradėti vadinti stag party. Vėliau tradicijos persikėlė už atlanto ir buvo išpopuliarintos liberalios visuomenės. Būtent ten šis vakarėlis įgavo dabar jau būtiną atributą – seksualumo faktorių, kai jaunajam būtinai šoka striptizą.

Mergvakariai atsirado palyginus neseniai – apie 50-sius 20 amžiaus metus, kai visoje Europoje ir pasaulyje prasidėjo seksistinė revoliucija ir moterys pradėjo reikalauti lygių teisių su vyrais, taip pat elgtis su savo kūnais kaip tinkamos. Jei vyrai prieš vestuves renkasi į savo viengungių (beje, JAV labiau paplitęs pavadinimas yra bachelor party – viengungių vakarėlis) orgijas, kuo merginos blogesnės? Taip ir atsirado mergvakariai, kuriems Anglijoje prilipo hen party pavadinimas. Visi žinome, kad angliškai hen yra višta. Kaip gi kitaip pavadintume klegančių ir tarškančių seksualiais rūbais apsirengusių ir truputį įkaušusių merginų būrį, jei ne „vištų vakarėlis“? 😉 Šis pavadinimas prilipo ir dabar Hen party yra labai svarbi Angliškos vestuvių kultūros dalis. Net būsimoji Anglijos karalienė Kate Middleton prieš vestuves su princu Williamu rengia dviejų dienų savo karališkąjį mergvakarį su didžėjais ir aristokratiškomis linksmybėmis, kaip pridera būsimajai princesei, o vėliau ir karalienei.

Merginos paprastai būna labai išradingos, tad vakarėliai būna iš ties įspūdingi. Būtent tokių vakarėlių scenarijus ir veža į angliją GoCrazy. Pirmasis siūlomas vakarėlių scenarijus – Hen party in Army – Mergvakaris armijoje, kur merginoms tenka iškęsti sunkią kareivio dalią miške…